priaugti

priaugti
priáugti 1. intr. augant prisitvirtinti prie ko nors: Kad priáugus kempinė prie beržo, net sunku atplėšt Kp. Buvau piršto tokį švadarą atvaręs (atpjovęs) – prispaudžiau, aptvėriau, ir vėl priaugo Grg. | prk.: Priáugo (prisipildė) pilna buikelė smetonos Kč. Taip prie manęs širdimi priaugęs, kad nebegalėsiąs gyventi be manęs LzP. 2. intr., tr. ūgiu pasiekti ką nors; užaugti ligi ko nors: Pupa su žirniu vėl augo ir priáugo ligi dangaus J.Jabl. Aš nepriáugau tavo ūgio J. Sūnus priáugo tėvo didumą Lnkv. ^ Tavo nosis nepriáugo prie manęs (nesi man lygus)! Lp. ║ prk. subręsti protu ir sugebėjimais: Jeigu jis nepriaugo iki pirmininko, tai kada nors priaugs J.Avyž. Šviesesnės mintys net slegia žmogų, ir tik iš lengvo jis jas priauga Vd. Priaugo metus ir išėjo į kariūmenę Šts. Jis savo tikrus metus prieaugs Mž124. Kada jisai savo metump prieaugs, ing bažnyčią katechizmop vadintas [bus] Mž116. 3. intr. būti dar nesuaugusiam, tebeaugti: Arklį turiu priáugantį Šts. Pora [arklių] dirbamų, vienas priáugamas Krok. Turim vyruką – toks priaugantỹs (nedidelis) pusbernis čia pasitaikė Alk. O jei negausiu kokios norėjau, lauksiu priaugančiosios KlvD288. Kap buvome priáugamos mergiščiokės, mieste nė sykio nebuvome Brt. Jis norėjo matyti priaugančiąją kartą, paruoštą gamtai apvaldyti (sov.) rš. 4. intr. užaugti, suaugti: Taip ir vargom, kol vaikai priáugo Akm. Žmogus priáugęs, nebejaunas Ėr. Priáugusią moterį reikėjo paimti (vesti) Krkn. Kai kumeliukas priaugs, bėrąjį parduosme Sdk. Žalos nedaro ... mumus priáugusiemus DP217. | Ana merga jojo priaugta, t. y. prie jo užaugo J. | prk.: Iš lengvo priaugo ir pasaulinė raštija Vd. ║ pribręsti, prinokti: Riešutai dar nepriaugę Drsk. 5. intr. gausiai, daug išaugti: Vasarojus svėrių priaugęs A.Vien. Anksčiau pjaukit dobilus, tai daugiau atolo priaũgs Kp. Pieva priáugo medžių, sunku pjauti Kp. 6. intr. padidėti: Normaliai misdamas [žmogus] nepriauga ir nenumeta svorio rš. Kai pinigus padedi į banką, tai priáuga jų Jnšk. Išminties priaugs FrnS45. 7. intr. apsinešti kuo nors nešvariu, nereikalingu, apskresti: Griovys mano priáugęs, reikia kuopt Kp. Tas puodas kad priáugęs, kad priskretęs visokių sviltenų Jnšk. Skylutė priáugus purvo – paėmęs šiaudą iškrapštyk! Lš. Tep priáugę ausys – turbūt niekad nė neplauni! Gs. Pirkia pilna priáugus stovi (nešluota, pripurvinta) Dglš. 8. intr., tr. prk. priprasti prie ko nors: Ana pri tokios spirgìnės yra priáugusi, prigudusi Plt. Priáugtos vietos, priaugtas žmogus, priaugti takai, miškai Šts. Tas viskas y[ra] priáugtas Akm.
◊ burnà priáuga darosi pikta, vemti verčia: Ma[n] burna priauga valgant Brb.
kélnes priáugti suaugti, subręsti: Už mano darbus tau nereiks atsakyti, aš jau pats kelnes priaugau I.Simon. Jau yr ir pas mumis vyrų, kurie kelnes priaugę prš.
kélnės priáugusios suaugęs, subrendęs: Jau mano kélnės priáugusios Šlv.
\ augti; antaugti; apaugti; ataugti; įaugti; išaugti; nuaugti; paaugti; paraugti; peraugti; praaugti; priaugti; suaugti; užaugti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • priaugti — priáugti vksm. Kempi̇̀nė priáugusi prie béržo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • priaugtinis — priaugtìnis, ė adj. (2) BŽ433, Lkm priaugantis, jaunas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priželti — priželti, prìželia, prižėlė intr. 1. K, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 daug priaugti: Miškas buvo nukirstas, o tę prižėlė krūmų Jdp. Atoluko prìželia rudenin, karvaitėmi geriau Drsk. Žolės prižėlę, ė avys bliauna i neėda Ck. Kad prižėlė alksnynų, kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priaugimas — priaugìmas sm. (2) 1. → priaugti 5: Jau ir priaugìmas tų žolių – visai daržą baigia stelbt Gs. 2. → priaugti 6: Kasmet turime didžiulį pramonės bruto produkcijos priaugimą (sov.) rš. 3. augimo metas: Vaikas priaugimè – pats tas duonaėdys Rod.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priauginti — priaugìnti 1. caus. priaugti 1: Nulūžusio rago nebepriaugìnsi Sb. 2. caus. priaugti 5: Gerai būtų priauginti avių – iš jų nemaža yra nauda Rp. | refl. tr.: Prisiaugìnom apie namus medžių, tai nors užvėja Gs. 3. refl. tr. užsiauginti: Mūs tik… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priūgėti — NdŽ 1. intr. ko nors daug priaugti. 2. tr. pasiekti kokį nors ūgį, dydį, priaugti. ūgėti; paūgėti; praūgėti; priūgėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antaugti — (ž.) intr. Plt iškilti, užaugti: Antaugo naujõs kaulas (navikaulis) Vvr. augti; antaugti; apaugti; ataugti; įaugti; išaugti; nuaugti; paaugti; paraugti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apaugti — 1. intr. BM197, Ėr, Vlkš pasidaryti apdengtam kuo augančiu: Kelmas apaugęs samanomis J. Kalva dviem girėm apaugusi S.Dauk. Jam smakras gyvaplaukiais apaugęs Grž. Medis apaugo vaisiumis N. Medelis apie visą šulnį apaugo (išsiplėtė) Kp. Paukštis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsiskujoti — priaugti kankorėžių: Eglė apsiskujojusi, t. y. tur daug skujų J. skujoti; apsiskujoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apželti — apželti, àpželia, apžėlė 1. intr. SD112, SD201, R, R70,374, MŽ, MŽ93,502, MŽ213, Sut, I, M, LL110, L, ŠT353, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, OGLII331 pasidaryti apdengtam kuo augančiu, žaliuojančiu: Pieva gerai apžėlusi K. Pievos su krūmais yra apžėlusios N.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”